Alytus
Alytuje stovi 4 bažnyčios (Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia, Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia, Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia), stačiatikių Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, buvusi Alytaus sinagoga, pastatyta XX a. pradžioje, dabar nebeveikianti.
Veikia Alytaus kraštotyros muziejus (įkurtas 1928 m.), 4 gimnazijos, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, Alytaus tuberkuliozės ligoninė, Alytaus miesto šeimos centras, Alytaus pataisos namai , Sporto rūmai (architektas A. Kulvietis).
Mieste stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – „Laisvės angelas“, pastatytas 1929 m. (skulptorius Antanas Aleksandravičius). 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus į ją žaibui, 1937 m. buvo atstatyta. 1952 m. paminklą nugriovė sovietai, bet jis buvo atstatytas 1991 m. (skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė skulptūrą, Jonas Blažaitis – paminklo bareljefus). Paminklas yra 13 m aukščio (9 m postamentas ir 4 m angelas). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jauną gimnazijos mokytoją.
Geležinkelio stotis yra vakaruose, Likiškiuose. Ant išlikusių senojo geležinkelio tilto per Nemuną (1899 m.) taurų pastatytas pėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tiltas. Dešiniajame Nemuno krante stūkso Alytaus piliakalnis, kairiajame – Radžiūnų piliakalnis.
Spėjama, kad Alytus yra vandenvardinis vietovardis, mat pro miestą į Nemuną įteka Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Liaudies etimologija byloja vieną iš legendų apie meilę – kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolus kryžiuočiams kovoje krito daug karių ir Alyta, matydamas, kad mūšis bus pralaimėtas, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpė, o pats grįžo kovon. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet jis žuvo. Tai sužinojusi Mirgrausėlė graudžiai ir ilgai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti Nemunan. Upelis žynių buvęs pavadintas Alytupiu, o greta piliakalnio įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis.
Žemėlapis - Alytus
Žemėlapis
Šalis - Lietuvos Tarybų Respublika
Lietuvos vėliava |
1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
PL | Lenkų kalba (Polish language) |
LT | Lietuvių kalba (Lithuanian language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |